2009 m. liepos 19 d., sekmadienis

Ntr-Mission/Happy People

Sveikas Bloge. Kaip sekasi? Ką nuveikei per šį savaitgalį? Nieko? Dulkėjai kampe? Gaila. Matai aš išvykęs buvau Alytun. Taip, taip į Lietuvos šampano sostinę. Kas ten gero? Tuoj papasakosiu. Užkaisk arbatos, prisėsk ir aš tau papasakosiu. Ne, geriu žalią. Be cukraus. Dėkui. Sausainių nereikia. Tai vat klausyk.

Šeštadienio rytas. 9:00 mes pajudėjom iš namų. Aišku mane tuoj užliūliavo ir atsibudau tik likus 10 kilometrų iki Alytaus. Nusibeldėm ten per grubiai pusantros valandos. Pirmas tikslas - Dėdės Rimo butas. Gal nereikia pasakot kaip viskas ėjos? Žinai, giminių susibėgimas, aš paliktas su antros kartos puseserėm (tik vienas daugmaž mano amžiaus), o per karštį nėra ką veikti. Kaip tai neklausiau? Klausiau, neleido eit žvejot, sakė dar vėliau eisim pas dėdę Dainių. Apie 4:00 jau sėdim pas Dainiaus. Nesvietiškai karšta, o aš su lininiais marškiniais, ir ilgom kelnėm. Pasaka. Prie viso to dar du maži vaikai. Bent gavau prieigą prie kompo ir galėjau peršokt kelis saitus, tai bent kiek atpalaidavo. Nu jau tik neprunkštauk čia, pas tave nebuvo laiko užeit. Kaip tau įaiškint, aplink maži vaikai zujo, tai ir tave ir mane sunervinę būtų. Gerai Gerai jau nepyk čia. Kaip sakiau o gal ne, bet Dėdės sumanė nuvažiuot Į Veisiejus, kaži kokis tai miestelis prie ežero, kuriame fontanai įmontuoti. Tai berods 7:00 jau mes važiavom neaišku kur ir per kur, bet radom. Visai gražu. Norėjau įšokt ežeran bet nei glaudes turėjau, nei rakšluoščio. Nu jau, Nu jau, nebūčiau su tėvais buvęs, būčiau nėręs bet žinai. Taigis mes dar ten pasisukiojom po parką, apžiūrėjom beveik visą tą didelį ežerą ir mums einant atgal Sutemo. Va tada tas fontanas įdomus buvo. Šviesų šou su vandens patrankom, nu ko daugiau tokiam kaimiečiui kaip man daugiau reikia? Pamiršau paminėt kad prie ežero tokių žvilgsnių gavau, ir dar kokius pats mėčiau. Bet visą mano įvaizdį griovė du maži vaikai kurie zujo aplink kojas. Niekis. Galvojau ryt atsigriebsiu. Bet šūda. Ryt ėjęs gult 2:00, kilau 10:44, biškį prasipagiriojau, ir jau žiojaus sakyt kad einam Raminta, supažindinsi su draugėm, lyt pradėjo. Kol lijo visiem gerai. Išskyrus man. Nulijo, galvoju lėksim jau. Ir vėl šūdą. "Nulėkėm" pas mano senelio seserį, nes taip įprasta mūsų giminėj. Tai kaip suprantat ten vėl teko sėdėt, prižiūrėt. Nežinau gal miehojau vaikščiodamas bet pamečiau laiko nuovoką, ir atsipeikėjau tik 7 vakare, kai jau ėjom namolio. Nelabai namolio, bet vistik. Aštuntą mano maldos buvo išklausytos. "Safranėj" jau birbėjom namo. Užmigau. atsibudau tik prie Kryžkalnio. Tfu blyn, 18 šilumos tik lauke, sužvarbau kaip reikalas. Grįžom, nieko nesakęs atėju pas tave ir... Viskas. Klausi kaip viskas? Na visai smagiai, pakeičiau aplinką, pabuvau šian, ten. Aišku norėjos ir dar kai ko, bet kaip matai neišėjo. Kiek valandų čia... O jau po 22:43, reik lėkt namo. Ačiū už arbatą, susimatysim dar ryt.
SholtZ.

0 komentarai (-ų):