2 messages.

Taigis taigis, sveiki žemiečiai.

Su jumis sveikinasi Kapitonas LOLA, kuris ką tik peržengė namų slenkstį ir grįžo iš ekskursijos po Žemaitiją. Nenoriu girtis bet ją gavau už savo pasiekimus. Nesigilinkim į kokius ir grįžkime prie ekskursijos.

8:00 Pajudėjome iš savo mylimiausio (nelabai) miestelio - Skaudvilės ir pasukome Telšių link. Net neįsivaizduoju kada ten nusibeldėm, bet nusibeldėm. Aplankėme miesto muziejų. Buvo visai įdomu, apžiūrėjom žvėrelių ir paukščių iškamšų ekspoziciją, (Buvo ir Žvėrių, bet laikykimės žodžio žvėrelių), taip pat krašto reliktų, archeologinių senienų ir kitokio senovinio šlamšto prikimštas lentynas. Galvojau kad mirsiu iš nuobodulio, bet tada Šv. Petras apreiškė man "Viliau, sek paskui tą Blondinę su gražiu užpakaliuku, ji nuves tave šviesos keliu". Aš jo paklausiau ir pasekiau Blondinę. Ir ką jūs manot? Vistik Telšiuose linksmai paseilinom varvę į paveikslų ekspoziciją. Senų ir naujų, gražių ir nelabai, bet visi nutapyti meistriškai. Šalia viso to, seni baldai, kurių vieną komplektą norėčiau turėti namuos. Tai Svetainės komplektas iš Elnio ragų, inkrustuotas Dramblio kaulu. Pasaka ne baldai. Visi ekskursijos "draugai" sekė gidą, ir klausėsi jo pasakojimo, na o mes su Audrium nešėm muilą lauk. Netrukus visi susirinko ir autobusas vėl pajudėjo.

Aplankėm Rainių miškelį ir koplyčią. Kas žino gal, ten 1-ojo pasaulinio karo metais buvo sušaudyti 80-dešimt kažkeli Lietuvių politiniai kaliniai. Dabar toje vietjo jiems pastatytas paminklas, ir memorialinė lenta. Nenoriu daugiau apie tą vietą rašyti nes ir nėra ką, ir neturiu noro.

"Sveiki atvykę į Kretingą" pranešė viena iš lydinčiųjų mokytojų. Buvo berods 11:00 kai kirtom miesto ribas. Maniau kad užsuksim į Kretingos bažnyčią, bet nė velnio, nuvežė į tą Botanikos sodą/Kretingos Muziejų. Berods jau 4 kartas kaip ten lankaus. Be to kad Kretingoje, kai termometras rodė 26 laipsnius pagal Celsijų, pavėsyje, ir susikratęs butelį alaus į skrandį atvėsau, neturiu ką pasakyti. A taip, botanikos sode buvo karšta. Tikrai KARŠTA. Sumauti vėžliai prarijo mano dešimt centų...

Laikrodis mušo 1 valandą kai mes pasiekėme "Japoniškus Sodus". Taaaip, graži vieta. Nuostabi, 14 hektarų grožio. Bus. Kada nors Bus. Mes teradom "Ketamosu" ir "Mitsubishi" žemės ūkio tecnhikos, daugybę akmenų, daugybę nesutvarkytos žemės, ir dar daugiau norų svajonių ir panašios velniavos.Nors pradžia jau padaryta (10 minučių neišbaigtas ruožas), tai tą parką jie pabaigs statyt na poooo... 10 metų. Linksma, ar ne?

Na ir kelionę apvainikavo Baltijos jūra, Palangoje. Ką ir daugiau galiu pridurti? Basanavičiau gatvė, Čili Pica, Palangos Tiltas, pasivaikščiojimas paplūdimiu, pabraidymas vandenyje, merginų žvilgsniai mano pusėn (pirmąkart), ir vėl Basanavičiaus gatvė, Autobusas ir kelionė namo. Dėkui Melitelei kad visąlaik kartu su manim buvo Audrius. Kitaip iš neturėjimo ką veikt ir merginų abejingumo būčiau numiręs.

Tai ką, šiandien tiek. Jei nepatingėsiu greitu laiku parašysiu kelis anime aprašus, kuriuos senai ruošiuos parašyt bet vis tingiu.
Įrašas sau: Tu vistiek neišmokai jais naudotis, a? Nieko tokio, bent išmokai JUO naudotis. Nereik nei geležinių batų nei geležinės lazdos, užteks ir JO.

SholtZ